Ar pabėgėliams reikia Lietuvos, ar Lietuvai pabėgėlių?
Pastaruoju metu daug skaitydama apie ribotas pabėgėlių
priėmimo Lietuvoje galimybes bei girdėdama nuolatines diskusijas šiuo
klausimu nusprendžiau pasidalinti ir savais pamąstymais. Pasistengsiu
nesusikoncentruoti tik į savus išgyvenimus bei patirtį, tačiau
pabandysiu pateikti ir siūlymus, kurie galimai galėtų būti naudingi ir
pačiai Lietuvai, kurią šiandien jau drąsiai galiu vadinti ir savais
na
Pabėgėlių atvykimas į ES
Prieš daugiau nei aštuonis metus, man atvykus į Maltą, išsipildė mano vienintelis noras – tai susirasti saugią aplinką, kurioje būtų saugu gyventi. Ir net, jei teko kuri laiką praleisti perpildytame pabėgėlių priėmimo centre su aptverta spygliuota tvora ir nuolatine karių apsauga, šią vietą bent jau galima buvo vadinti tam tikru saugumo garantu.
Būdama šiame centre nebeturėjau baimės, kad galiu būti kankinama ar įkalinta dėl kažkam neįtinkančių mano politinių pažiūrų ar religinių skirtumų. Nebeliko baimės ir patirti išnaudojimą dėl savo lyties. Visi šie pavojai ir baimės buvo nuolatiniai palydovai keliaujant iš Etiopijos per dar dvi šiaurinės Afrikos valstybes – Sudaną ir Libiją.
Net tokie ekstremalūs, tačiau laikini gamtos išbandymai kaip kelionė per Sacharą ar trijų dienų plaukimas mažytėje, žmonėmis perpildytoje valtyje per Viduržemio jūrą neatrodė taip grėsmingai kaip gyvenimas aplinkoje, kurioje tavęs ir tau brangių žmonių nuolatos tyko įvairūs pavojai.
Esu viena iš šešių pabėgėlių grupės, kurie 2007 metais pirmą kartą buvome perkelti gyvenimui į Lietuvą pagal pabėgėlių perkėlimo iš vienos Europos sąjungos valstybės į kitą programą.
Kai man buvo pranešta, kad būsiu perkelta gyventi į Lietuvą, pirmoji mintis, atėjusi man į galvą – o kas yra toji Lietuva. Pasidomėjus papildomai, teko nusivilti, sužinojus, kad vidutinis uždarbis Lietuvoje yra bene du kartus mažesnis nei Maltoje.
O lietuvių kalbos nežinojimas vertė suabejoti bet kokiomis įsidarbinimo Lietuvoje galimybėmis. Iki pat išvykimo iš Maltos dienos mintis atsisakyti persikėlimo gyventi į Lietuvą galimybės neapleido nei vienai akimirkai. Nors panašios grupės į Lietuvą buvo perkeltos ir vėlesniais metais, tačiau, kiek man yra žinoma, didžioji atvykusių pabėgėlių dalis šiai dienai jau yra išvykę iš Lietuvos kartu su visais kitais šalį paliekančiais piliečiais, ieškančiais geresnių gyvenimo ir palankesnių įsidarbinimo sąlygų kitose ES šalyse.
Atšiaurus klimatas – sunkios gyvenimos sąlygos
Atvykus gyventi į Lietuvą buvo žiemos metas, kuriam nei fiziškai, nei psichologiškai tuo metu nebuvau pasiruošusi. Nors kelionėje mus lydėję pareigūnai ir buvo įspėję, kad Lietuvoje tuo metu turėtų būti ganėtinai šalta, tačiau ši informacija buvo pateikta tarsi juokaujant ir mums tai nepasirodė per daug rimta.
Čia patenkantys asmenys įveikia visas formalias nelegalaus sienos kirtimo aplinkybių nustatymo bei asmens indentifikavimo procedūras. Mano giliu įsitikinimu, pabėgėliai, kurie yra perkeliami gyvenimui į Lietuvą, panašias procedūras jau būna atlikę ir galėtų pradėti integravimosi į visuomenę procedūras nuo pat atvykimo pradžios.
Kad šis procesas būtų dar sklandesnis, būtų tikslinga perkeliamiems gyvenimui į Lietuvą pabėgėliams suteikti nuolatinio gyvenimo Lietuvoje teisę dar iki jiems atvykstant. Priešingu atveju perkėlimas be tokios teisės suteikimo taptų ilgalaike našta pačiai valstybei, nes ilgai trunkantis gyvenimas pabėgėlių centruose taptų finansiškai nenaudingas ir stabdytų greitesnį integravimasį į visuomenę.
Perkeltų į Lietuvą pabėgėlių laikymas pabėgėlių centruose ne itin geromis gyvenimo sąlygomis taip pat turės įtakos ir pačių pabėgėlių apsisprendimui dėl pasilikimo gyventi Lietuvoje.
Ar Lietuvai naudingi pabėgėliai?
Nesiimu drąsiai tvirtinti, kokios naudos iš perkeliamų gyventi į Lietuvą pabėgėlių galėtų turėti šalis ir jos gyventojai, tačiau nevalingai peršasi mintis, kad jei iš Lietuvos išvykstantys jos piliečiai, kurie ne visais atvejais būna aukštos kvalifikacijos specialistai, gali savo darbu ir pastangomis sukurti pridėtinę vertę ir gaminti produktus, keldami kitų ES šalių ekonomikos rodiklius, tai kodėl į Lietuvą perkeliami gyventi pabėgėliai iš pietinių ES šalių negalėtų būti naudingi šiai šaliai tinkamai juos integruojant bei padedant įsilieti į dirbančios Lietuvos visuomenės gretas?
Beje, toks pademonstruotas solidarumas dalinantis pabėgėlių priėmimo naštą su pietinėmis ES šalimis Lietuvai galėtų būti naudingas ne tik ekonomiškai, tačiau ir politiškai, siekiant toliau gerinti tarpusavio santykius su kitomis ES šalimis bei stiprinti Lietuvos kaip visavertės ES narės statusą.
Prieš daugiau nei aštuonis metus, man atvykus į Maltą, išsipildė mano vienintelis noras – tai susirasti saugią aplinką, kurioje būtų saugu gyventi. Ir net, jei teko kuri laiką praleisti perpildytame pabėgėlių priėmimo centre su aptverta spygliuota tvora ir nuolatine karių apsauga, šią vietą bent jau galima buvo vadinti tam tikru saugumo garantu.
Būdama šiame centre nebeturėjau baimės, kad galiu būti kankinama ar įkalinta dėl kažkam neįtinkančių mano politinių pažiūrų ar religinių skirtumų. Nebeliko baimės ir patirti išnaudojimą dėl savo lyties. Visi šie pavojai ir baimės buvo nuolatiniai palydovai keliaujant iš Etiopijos per dar dvi šiaurinės Afrikos valstybes – Sudaną ir Libiją.
Net tokie ekstremalūs, tačiau laikini gamtos išbandymai kaip kelionė per Sacharą ar trijų dienų plaukimas mažytėje, žmonėmis perpildytoje valtyje per Viduržemio jūrą neatrodė taip grėsmingai kaip gyvenimas aplinkoje, kurioje tavęs ir tau brangių žmonių nuolatos tyko įvairūs pavojai.
Esu viena iš šešių pabėgėlių grupės, kurie 2007 metais pirmą kartą buvome perkelti gyvenimui į Lietuvą pagal pabėgėlių perkėlimo iš vienos Europos sąjungos valstybės į kitą programą.Perkėlimo procesas
Esu viena iš šešių pabėgėlių grupės, kurie 2007 metais pirmą kartą buvome perkelti gyvenimui į Lietuvą pagal pabėgėlių perkėlimo iš vienos Europos sąjungos valstybės į kitą programą.
Kai man buvo pranešta, kad būsiu perkelta gyventi į Lietuvą, pirmoji mintis, atėjusi man į galvą – o kas yra toji Lietuva. Pasidomėjus papildomai, teko nusivilti, sužinojus, kad vidutinis uždarbis Lietuvoje yra bene du kartus mažesnis nei Maltoje.
O lietuvių kalbos nežinojimas vertė suabejoti bet kokiomis įsidarbinimo Lietuvoje galimybėmis. Iki pat išvykimo iš Maltos dienos mintis atsisakyti persikėlimo gyventi į Lietuvą galimybės neapleido nei vienai akimirkai. Nors panašios grupės į Lietuvą buvo perkeltos ir vėlesniais metais, tačiau, kiek man yra žinoma, didžioji atvykusių pabėgėlių dalis šiai dienai jau yra išvykę iš Lietuvos kartu su visais kitais šalį paliekančiais piliečiais, ieškančiais geresnių gyvenimo ir palankesnių įsidarbinimo sąlygų kitose ES šalyse.
Atšiaurus klimatas – sunkios gyvenimos sąlygos
Atvykus gyventi į Lietuvą buvo žiemos metas, kuriam nei fiziškai, nei psichologiškai tuo metu nebuvau pasiruošusi. Nors kelionėje mus lydėję pareigūnai ir buvo įspėję, kad Lietuvoje tuo metu turėtų būti ganėtinai šalta, tačiau ši informacija buvo pateikta tarsi juokaujant ir mums tai nepasirodė per daug rimta.
Tačiau atvykus ir susidūrus su tokiu dideliu temperatūrų skirtumu ištiko pakankamai didelis šokas. Antrasis smūgis, kurį teko patirti atvykus, buvo dar didesnis, nes savo noru sutikusius persikelti iš kitos ES šalies pabėgėlius pradžioje buvo nuspręsta apgyvendinti Pabradės pabėgėlių centre, į kurį pakliūna į Lietuvą nelegaliai per sieną bandantys patekti kitų, daugumoje rytinių, šalių piliečiai.
Čia patenkantys asmenys įveikia visas formalias nelegalaus sienos kirtimo aplinkybių nustatymo bei asmens indentifikavimo procedūras. Mano giliu įsitikinimu, pabėgėliai, kurie yra perkeliami gyvenimui į Lietuvą, panašias procedūras jau būna atlikę ir galėtų pradėti integravimosi į visuomenę procedūras nuo pat atvykimo pradžios.
Kad šis procesas būtų dar sklandesnis, būtų tikslinga perkeliamiems gyvenimui į Lietuvą pabėgėliams suteikti nuolatinio gyvenimo Lietuvoje teisę dar iki jiems atvykstant. Priešingu atveju perkėlimas be tokios teisės suteikimo taptų ilgalaike našta pačiai valstybei, nes ilgai trunkantis gyvenimas pabėgėlių centruose taptų finansiškai nenaudingas ir stabdytų greitesnį integravimasį į visuomenę.
Perkeltų į Lietuvą pabėgėlių laikymas pabėgėlių centruose ne itin geromis gyvenimo sąlygomis taip pat turės įtakos ir pačių pabėgėlių apsisprendimui dėl pasilikimo gyventi Lietuvoje.
Ar Lietuvai naudingi pabėgėliai?
Nesiimu drąsiai tvirtinti, kokios naudos iš perkeliamų gyventi į Lietuvą pabėgėlių galėtų turėti šalis ir jos gyventojai, tačiau nevalingai peršasi mintis, kad jei iš Lietuvos išvykstantys jos piliečiai, kurie ne visais atvejais būna aukštos kvalifikacijos specialistai, gali savo darbu ir pastangomis sukurti pridėtinę vertę ir gaminti produktus, keldami kitų ES šalių ekonomikos rodiklius, tai kodėl į Lietuvą perkeliami gyventi pabėgėliai iš pietinių ES šalių negalėtų būti naudingi šiai šaliai tinkamai juos integruojant bei padedant įsilieti į dirbančios Lietuvos visuomenės gretas?
Beje, toks pademonstruotas solidarumas dalinantis pabėgėlių priėmimo naštą su pietinėmis ES šalimis Lietuvai galėtų būti naudingas ne tik ekonomiškai, tačiau ir politiškai, siekiant toliau gerinti tarpusavio santykius su kitomis ES šalimis bei stiprinti Lietuvos kaip visavertės ES narės statusą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą